2012-09-17

LIETUVOJE ŠAMANAI DAR NEIŠNYKĘ


“Kada tauta tyli” - taip pavadinta 2006 metais išleista knyga iš serijos Lietuvių Tauta (Lituanian Nation). Tai -  tęstinis, serijinis mokslo leidinys lietuvių tautos raidos ir dabarties problemoms gvildenti, leidžiamas nuo 1997 m., kurio įsteigėjas ir vyriausiasis redaktorius Algimantas Liekis. “Lietuvių tautos” 8 kn. “Sąmokslo kronika (2003-2004 m.” priede tąkart publikuotos tais metais sausio ir vasario mėnesiais akademiko, Europos Parlamento nario Rolando Pavilionio iniciatyva ir pastangomis LR Seime organizuotų konferencijų stenogramos ir kita su jomis susijusi medžiaga.

                                                                                                                                   
Raimonda Karosaitė,
TT Vilniaus Senamiesčio sk.pirmininkė,
kandidatė Vilniaus Senamiesčio vienmandatėje apyg. Nr. 2,
TT sąraše Nr. 64

 

2004-ieji

 
Knygos pratarmėje leidėjai pastebi, jog 2003 m. rudenį – 2004 m. pavasarį organizuotą Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso apkaltą ir jo pašalinimą iš pareigų vieni buvo ir yra linkę laikyti demokratijos pergale. Kiti – kaip praeito šimtmečio septintajame dešimtmetyje komunistinėje Kinijoje vykusių vadinamųjų „chunveibinų“ susidorojimų su nomenklatūrai neįtikusiais žmonėmis atspindžiu, nes ir ten pirma būdavo baudžiama, o paskui ieškoma kaltės. Ši apkalta trečiųjų nuomone – susidorojimas su tuo, kuris kėlė rimtą grėsmę įvairaus plauko mafijozams ar jų statytiniams valdžioje. Vėlėliau padaugėjo tų, kurie tada nors ir buvo patikėję Prezidento nuvertimo teisingumu, ėmė tuo abejoti. Nes ir teismai nepatvirtinę tų tariamų Prezidento nusikaltimų, už kuriuos jam buvo surengta apkalta. Išaiškėję, jog kai kurie apkaltos organizatoriai ir vykdytojai minėtini ne tarp dorųjų. Vis daugiau kas ėmęs manyti, jog tuometinį siekimą susidoroti su Prezidentu patvirtina ir tai, jog tuomet valdžią turėję net specialiu įsakymu uždraudė pašalintajam Prezidentui dalyvauti rinkimuose ir būti išrinktam pareigoms, kurias pradedant eiti reikia duoti priesaiką. Daugelis žmonių, pasak pratarmės, palaipsniui įsitikinę, kad nemažai valdžioje esančių politikų vadovavosi ir vadovaujasi ne Doros, Tautos, nepriklausomos Lietuvos interesais, o savais ar savo klano – partijas ir savo nuostatas jie keičia priklausomai nuo nuostatų tų, kurie gali pasiūlyti aukštesnę valdžios kėdę. Tad neatsitiktinai vis dažniau tapo sakoma, jog Lietuvoje yra tik viena partija, kuri net esamus įstatymus pekeičia sau naudingais...

            Tuometinis LR Seimo narys ir Lietuvos atstovas ES Parlamente prof. akad. Rolandas Pavilionis buvo užsimojęs suorganizuoti visą eilę konferencijų, kuriose būtų išgvildentos aktualiausios mūsų valstybei Demokratijos, Tiesos ir teisingumo, Tautos valios pareiškimo problemos, tačiau mirtis neleido įgyvendinti sumanymo iki galo.

            Sausio 27d. Lietuvos Respublikos Seime surengta diskusija, pavadinta “Konstitucinė ir teisinė atsakomybė: ar reikia kaltės įrodymų?”. Anonsuodamas minėtą renginį, tą dieną „Kontrastų“ laikraštyje akademikas, Europos Parlamento narys ir frakcijos „Sąjunga už Tautų Europą“ vicepirmininkas teigė : „ Europa šviesėja, Lietuva tamsėja. Šamanai – spaudoje ir televizijoje. Seime ir teismuose. Ne šiaip teisės moksle, o pačiame aukščiausiame – konstituciniame. Ten, kur aiškinamos svarbiausios visų mūsų teisės. Paryžiaus Sorbonoje ginti mokslo darbą apie tai, kaip, remiantis šamaniška teise, Lietuvoje buvo pamintas teisingumas ir pirmąkart Europoje nuverstas Prezidentas (jaunojo lietuvio teisininko darbas sėkmingai pristatytas Europoje ir Amerikoje). O beveik tuo pačiu metu Paryžiuje žurnalistė ir Kriminologijos instituto mokslininkė Roumiana Ougartchinska išleido knygą apie slaptųjų tarnybų veiklą Rytų Europos šalyse rengiant politinius sąmokslus. Šioje knygoje atskiras skyrius („Baltijos Voltergeitas“) skirtas Prezidento nušalinimui Lietuvoje.

            Savo straipsnyje autorius klausia, ar Lietuvos teisėjai ir prokurorai kada nors taps nepriklausomi nuo politikų, jiems netarnaus už kėdę, atlyginimą, karjerą ir nebijos nei p. Paulausko, nei p. Brazausko, nei p. Adamkaus, nei eksmilicininko Sadecko?

            Ir „Kaip dabar paaiškinti tautai, kad du vienas kitam akivaizdžiai prieštaraujantys sprendimai, vienas – Konstitucinio teismo, kitas – Aukščiausiojo Teismo, vienodai teisingi, galutiniai ir neskundžiami?“

            Logika, pasak R. Pavilionio, sveikas protas ir Europos Žmogaus Teisių bei Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencija labai aiškiai sako, jog kaltė turi būti įrodyta tik  įstatymu, tik ištyrus faktus ir patikrintus įrodymus.

            Taip Europoje. Kitaip Lietuvoje.

            Pradžioje buvęs specialiųjų tarnybų vyrukų žodis.Paskui Seimo vadovas, sukvietęs ištikimuosius, pažeisdamas įstatymus ir Konstituciją, atskleidė valstybės paslaptį – grėsmes nacionaliniam saugumui. Jas transliavo Seimui ir visai tautai. Galiausiai Specialioji tyrimo komisija surašė kaltinimus Prezidentui, nustatė jo kaltes. Pradžioje keliolika, vėliau šešias, ir jas perdavė Konstituciniam Teismui. Šis, išbraukęs tris dėl akivaizdaus absurdiškumo, paliko tris pačias baisiausias. Jokie teismai, kurių pareiga vykdyti teisingumą, patvirtinti kaltes ar nekaltumą, šiuose veiksmuose nedalyvavo, Kai, jau įvykdžius sąmokslą ir sugiedojus visas giesmes, teismai prabilo, bliūško dar dvi kaltės, nes nerasta įrodymų.

                „Didžiausią uolumą rodė kaltintojai – Seimo nariai, vėliau patys apkaltinti korupcija, ir jiems antrinę būgnai ir būgneliai – jakilaičiai, miliūtės, bačiuliai ir matoniai“.

               Nelauktai paskelbta Aukščiausiojo Teismo nutartis jau dėl priešpaskutinio kaltinimo prezidentui R. Paksui nepagrįstumo (dėl valstybės paslapties atskleidimo).AT teisėjai patvirtino, kad veiksmo, kuris pavadintas „sąmoningai leido suprasti“, jog specialiųjų tarnybų vyrukai sąmoningai klausėsi Prezidento rėmėjo pokalbių, suvis nebūta.

             Paskutinį kaltinimą dėl pilietybės suteikimo rinkimų kampanijos rėmėjui, kaip įsitikinęs rašė R. Pavilionis, verta įrašyti ne į teisės ar logikos, bet į geriausių pasaulio anekdotų lobyną. Mat nuverstasis Prezidentas išimties tvarka pilietybę suteikė šešiems asmenims, tarp jų ir savo rėmėjui, kuris oficialiai deklaravo paramą, o prieš tai iš Prezidento Adamkaus rankų gavo Dariaus ir Girėno medalį už nuopelnus Lietuvai, jos aviacijai. Ir Konstitucijos sargai nustatė, pirma, jog žodis „nuopelnai“ turi dvi prasmes, įrašytas į du skirtingus Lietuvos įstatymus, ir kaip tyčia viena iš jų netinka pilietybei gauti. Antra, pilietybė buvo suteikta už „finansinę ir kitokią svarią paramą“, o Konstitucija reikalauja, kad Prezidentas būtų visiems lygiai teisingas.

             „Faktai patvirtina: ir Prezidentas Brazauskas, ir Prezidentas Adamkus buvo itin lygiai teisingi – tokią išimtį pritaikė beveik tūkstančiui ne Lietuvos piliečių, tarp jų tiems, kurie keitė pilietybes kaip pirštines, o jų „nuopelnai“ kaip tik ir sudaro minėtą anekdotų lobyną. Tiesa, Prezidentas Brazauskas po rusų ypač pamilo amerikiečius, o Prezidentas Adamkus – žydus. Vienam itin svarūs pasirodė nuopelnai už padovanotą traktorių giminėms, p. Andriukaičio rekomendacija pagerbti „liaudies gydytoją“ arba p. Sakalo, garsiosios Seimo komisijos pirmininko, dar subtilesnė rekomendacija dėl kažkokio p. Sokolko, nenurodant jokių jo nuopelnų, o paprasčiausiai apeliuojant į prezidento „humaniškumą“...

              Prezidentas Adamkus pasirodė esąs ne mažiau kilniaširdis. Jis teikė pilietybę ir tarptautiniam nusikaltėliui, parėmusiam Lietuvos krepšinį, ir tiems, kurie parėmė pirmosios ponios fondą, ir garbaus asmens giminaičiui, sulaukusiam garbingų aštuonerių metų, ir t.t., ir pan. Šis „išimtinų Lietuvos piliečių“ sąrašas, skelbiamas „Sąmokslo kronikoje“, vertas populiariausių bulvarinių Vakarų leidinių <...>. Deja, šis unikalus sąrašas nesulaukė jokio konstitucijos sargų ir dvasių dėmesio“.

 

2011-ieji

 
              Praėjus penkmečiui po Rolando Pavilionio netekties. Pagarsinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išaiškinimas, jog nuolatinis buvusio Prezidento Rolando Pakso nušalinimas nuo parlamentinio posto yra neproporcingas kaip prieštaraujantis Europos žmogaus teisių konvensijai.

 

2012-ieji

            
             Pavasarį  Lietuvos parlamentas priima Seimo rinkimų įstatymo pataisą – asmeniui po apkaltos draudžiama Seiman kandidatuoti tik ketverius metus.

             Rudenį partija Tvarka ir teisingumas teikia VRK kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą, kuriame pirmuoju įrašytas jos lyderis Prezidentas Rolandas Paksas. TT lyderis VRK kandidatu į Seimą 2012 metų rinkimuose neregistruojamas.

             Rugsėjo 5 d. LR Konstitucinis teismas paskelbia, jog R. Paksui kandidatuoti LR Seimo rinkimuose leidęs Seimo priimtas ir prezidentės pasirašytas įstatymas prieštarauja Konstitucijai.

 

             Praplėtęs rinkėjų laisves ir tuo pasitarnavęs demokratijai sveiką leidėjų protą demonstruojantis įstatymas vėl netenka galios KT pastangų dėka. Tai dar vienas teisinės anarchijos pavyzdys (Lietuvoje).  Užuot plėsdamas politines teises KT jas apribojo, demonstruojant ne tik neabejotiną kompetenciją. Tai rodo, jog ir toliau šis teismas gviešiasi funkcijų, priklausančių kitoms valdžioms. Toks žingsnis – nepaisymas EŽTT autoriteto bei nutarčių - akivaizdus faktas, jog mūsų Konstituciniam teismui nė trupučio neaktualu gerbti žmogaus teises ir laisves.

             Strasbūro teismo nutartis – Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimo pasekmės R. Pakso atžvilgiu nepašalintos.

             Rezoliucijas dėl sprendimų įvykdymo priima Europos Tarybos Ministrų komitetas. Lietuvos Vyriausybei privalu jį informuoti, kokias priemones numatys po pastarojo KT išaiškinimo.

             Praėjus šešeriems metams po akademiko R. Pavilionio išėjimo, niekas absoliučiai  nepasikeitė. Tad  aktualios ir šviežutėlės išlieka jo mintys, paskutinįjį savo gyvenimo pavasarį išsakytos LR Seimo Baltojoje salėje („Europa šviesėja, Lietuva tamsėja. Šamanai – spaudoje ir televizijoje. Seime ir teismuose.“)...

 

„Laisvas laikraštis“, 2012 m. rugsėjo 8 – 14 d., Nr.36 (392)

2012-09-16

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ Vilniaus Senamiesčio skyriaus kandidatai rinkimuose į Seimą


Raimonda Karosaitė,

TT Vilniaus Senamiesčio sk. pirmininkė,

kandidatė Vilniaus Senamiesčio vienmandatėje apyg. Nr. 2,

TT sąraše Nr. 64



 



Eugenijus Povilonis,

TT Vilniaus Senamiesčio sk. pirmininkės pavaduotojas,

kandidatas Vilniaus Senamiesčio vienmandatėje apyg. Nr. 2,

TT sąraše Nr. 113

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatų rinkimuose į Seimą sąrašas

Nr. Sąraše Vardas Pavardė
1 Valentinas Mazuronis
2 Vytautas Kamblevičius
3 Kęstas Komskis
4 Remigijus Ačas
5 Rimas Antanas Ručys
6 Ona Valiukevičiūtė
7 Dailis Alfonsas Barakauskas
8 Julius Veselka
9 Romualdas Ginevičius
10 Remigijus Žemaitaitis
11 Petras Gražulis
12 Romas Jankauskas
13 Artūras Razbadauskas
14 Egidijus Vilimas
15 Almantas Petkus
16 Vytautas Galvonas
17 Gintautas Labanauskas
18 Andrius Mazuronis
19 Algimantas Dumbrava
20 Egidijus Klumbys
21 Rolandas Jonikaitis
22 Loreta Kekienė
23 Daiva Matonienė
24 Aušra Ručienė
25 Irena Skernevičiūtė
26 Aldona Staponkienė
27 Kristina Krupavičienė
28 Vincas Plikaitis
29 Gediminas Rudžionis
30 Vygaudas Molis
31 Sigitas Činga
32 Osvaldas Katinas
33 Aldona Ona Radčenko
34 Natalja Istomina
35 Albinas Klimas
36 Kęstutis Bartkevičius
37 Kristina Vareikienė
38 Loreta Jakinevičienė
39 Jolita Vaickienė
40 Algirdas Žandaras
41 Vytautas Vasilenko
42 Kazys Zulonas
43 Sigitas Karbauskas
44 Vaidas Pavilonis
45 Algirdas Gudaitis
46 Edita Rudienė
47 Artūras Orlauskas
48 Donatas Mizaras
49 Algimantas Juocevičius
50 Rita Latviūnienė
51 Vidmantas Japertas
52 Liveta Kazlauskienė
53 Sonata Rudžianskienė
54 Almantas Jakimavičius
55 Donatas Senikas
56 Pranas Norvilas
57 Marius Juškevičius
58 Liucija Borusevičienė
59 Ona Giedrienė
60 Kęstutis Jasevičius
61 Danas Dambrauskas
62 Algirdas Genevičius
63 Lina Šukytė
64 Raimonda Karosaitė
65 Nina Šesternikova
66 Raimondas Bitinas
67 Rasa Lucinavičienė
68 Audronė Beresnevičienė
69 Ramojus Girinskas
70 Aleksander Poplavski
71 Dalia Grigaliūnienė
72 Leta Kalinauskaitė
73 Algimantas Adomaitis
74 Vidas Anilionis
75 Marius Jukonis
76 Petras Beresnevičius
77 Franc Jakubovskij
78 Tomas Jakavičius
79 Aleksas Karalavičius
80 Silverijus Statkus
81 Kęstutis Gudelevičius
82 Daiva Juknevičienė
83 Ignas Jonušas
84 Vytautas Jucius
85 Rimvydas Velykis
86 Vygantas Jakštas
87 Gedvydas Celiešius
88 Birutė Kavolienė
89 Žibuoklė Senikienė
90 Reimontas Devenis
91 Eglė Mitkienė
92 Anatolij Paramonov
93 Juozas Rokas
94 Svetlana Babujeva
95 Vitalija Lukšienė
96 Viktoras Kazakevičius
97 Tomas Armonavičius
98 Karolina Aleksandra Lukaševičiūtė
99 Saulius Šiurys
100 Henrikas Mackela
101 Andrius Gritėnas
102 Regina Kulešienė
103 Viktoras Kura
104 Valdas Račkauskas
105 Vytautas Narušis
106 Alvydas Jonaitis
107 Lina Petkūnienė
108 Vladas Važnevičius
109 Algirdas Cegelis
110 Pranas Sasnauskas
111 Sangedas Portopas
112 Luana Palukaitienė
113 Eugenijus Povilonis
114 Vytautas Jazukevičius
115 Vincas Metrikis
116 Danius Kanauka
117 Danutė Voverienė
118 Juras Andriukaitis
119 Benediktas Paulauskas
120 Laima Albinskienė
121 Benjaminas Kujavskis
122 Remigijus Buožius
123 Egidijus Urna
124 Inga Karosevičiūtė
125 Irena Gailiutė
126 Romualdas Jasmantas
127 Indrė Butvilė
128 Alvydas Malinauskas
129 Stanislav Ladinskij
130 Juozas Černiauskas
131 Rimvydas Anusauskas
132 Eduard Melnikov
133 Rima Šulgienė
134 Edgaras Molis
135 Žydrė Nutautienė
136 Romualdas Jablonskis
137 Paulius Paulionis
138 Gintaras Šurkus